pašutėlis

pašùtėlis, -ė smob. (1) kas sušutęs, pašutęs: Geros motinos vaikas išpraustas, išdabotas, o kokios – pašùtėlis Rod. Man pirštai pašùtėliai per vičvisą mielą naktelę nedav[ė] nei bluostu akių sudėt Rod.